|
Santrauka Tradicinės pasaulėžiūros reliktai Alantos senolių pasakojimuose Ingrida Šlepavičiūtė Straipsnyje analizuojami Alantos krašto senolių pasakojimai apie jiems patiems ar jiems artimiems žmonėms pasirodžiusias mirusiųjų vėles ar vaiduoklius, išsipildžiusius ir reikšmingus sapnus bei įvairias burtų praktikas. Norima išryškinti archaiškus, iš tradicinės pasaulėžiūros perimtus ir naujoviškus dabartinių pasakojimų elementus. Prieinama išvada, jog Alantos senolių gyvenamas pasaulis tebėra glaudžiai susijęs su mitine pasaulėžiūra. Dabarties pasakojimuose išlaikoma samprata, kad mirusiųjų vėlės tam tikrą laiką po mirties ar dėl to, jog neatliktos reikalingos bažnytinės apeigos, vaikšto mitologiškai reikšmingose namų ir išorinio pasaulio erdvėse. Sapnuose regimi pomirtinio gyvenimo vaizdiniai sinkretiški, juose susilieja išpažįstamo tikėjimo tradicija, archaiškos pasaulėžiūros elementai bei individualios interpretacijos. Dar ir šiandien naudojamos prašymų, skirtų suvaldyti gamtos stichijas formulės artimos senesniems užkalbėjimų tekstams. Nepaprasti asmens sugebėjimai grindžiami vertikaliai perduodama, tačiau naujai interpretuojama tradicija. Baimės atmosfera ir tikslais mėgėjiški spiritizmai primena tradicinius žiemos laikotarpio švenčių metu merginų praktikuotus burtus. Nepaisant tradicinėje kultūroje egzistavusių draudimų ir griežtų bažnytinių mokymų, smerkiančių ieškančius kontaktų su anuo pasauliu, dalis žmonių vedini jaunatviško smalsumo, šį draudimą vis gi ryžtasi sulaužyti.
|