|
Santrauka Aukštadvario apylinkių geologinė sandara Aleksandras Šliaupa, Valentinas Baltrūnas, Bronislavas Karmaza Aukštadvario apylinkės buvo kelis kartus geologiškai kartografuotos, todėl šiuo metu yra palankios sąlygos apibendrinti visą sukauptą geologinę informaciją ir pirmą kartą detaliai aprašyti buvusio valsčiaus teritorijos geologinę sandarą. Buvo sudaryti prekvarterinių (ikikvarterinių) uolienų paviršiaus geologinis ir struktūrinis žemėlapiai, geologiniai pjūviai, kiti brėžiniai, vaizduojantys gelmių struktūros ypatumus. Žinios apie Aukštadvario apylinkių sandarą papildytos duomenimis ir iš naujausių literatūrinių šaltinių. Gręžinių, taip pat gravimetrinės bei magnetometrinės nuotraukos duomenimis nustatyta, kad šiose apylinkėse kristalinis pamatas didžiąja dalimi sudarytas iš metamorfinių uolienų (pirminių nuosėdinių bei vulkaninių) ir yra dengiamas apie 650750 m storio nuosėdinių uolienų danga. Pastarojoje nustatyti vendo, kambro, ordoviko, silūro, permo, triaso, juros, kreidos, neogeno ir kvartero perioduose suklostyti sluoksniai. Nuosėdinės dangos susiformavimą lėmė stambių Žemės plutos struktūrų Baltijos sineklizės ir Mozūrijos-Baltarusijos anteklizės raida. Aukštadvario apylinkėse detaliausiai yra ištirti kvartero ir kreidos sistemų sluoksniai. Pagal apatinės kreidos sluoksnių padą išryškintos nedidelės deformacijos, atsiradusios dėl nedidelių Žemės plutos blokų diferencijuotų judėjimų paleogeno, neogeno ir kvartero perioduose. Šie nedideli judėjimai turėjo įtakos jau palaidotų ir dabar esančių slėnių atsiradimui, ledynų atsitraukimui, kuris didele dalimi lėmė Aukštadvario apylinkių paviršiaus ypatybes. Kvartero tarpmoreniniai smėlio, žvirgždo ir žvyro sluoksniai yra vandeningi, perspektyvūs geros kokybės požeminio vandens gavybai.
|