Santrauka

Savitos sangrąžinio veiksmažodžio formos Babtų apylinkių šnektose

Gintarė Judžentytė

Pirmasis savitą sangrąžinių veiksmažodžių vartoseną Babtų apylinkių šnektose pastebėjo Kazys Morkūnas 1963 m. Savo rankraštyje aprašydamas svarbiausias tarmės ypatybes jis atkreipė dėmesį, kad joje vartojamos „įdomios sangrąžinės veiksmažodžių formos: juokasis, džaugasis, skirstėsis.“

Per 2012 m. liepos mėnesį Babtuose ir Babtų apylinkėse vykusią ekspediciją užfiksuota, kad savitos sangrąžinės veiksmažodžių formos vis dar gyvos ir plačiai tebevartojamos, pvz.: tam vaikui reikėjo pasą išsiimtis; koks guzas darosis; o čia tai perkasis tą kavą ir t. t.

„Lietuvių kalbos atlaso“ trečiajame tome pateikti veiksmažodžiai įvardijami kaip turintys sudvejintą sangrąžos dalelytę (LKA 1991, 98), teigiama, kad paprastai jie vartojami lygiagrečiai su kitomis sangrąžinėmis formomis (žr. ten pat). Z. Zinkevičius minėtąsias formas įvardija kaip formas su du kartus pakartota dalelyte (Zinkevičius 1966, 322). Kalbamieji žodžiai taip pat minimi „Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijoje“. Knygoje rašoma, kad pietinėje šiauliškių patarmės dalyje mėgstamos „dvigubos“ sangrąžinės veiksmažodžių formos, pvz.: nešasis ʽnešasiʼ, kabinasis ʽkabinasisʼ, matosis ʽmatosiʼ, darosis ʽdarosiʼ (LKTCH 2004, 64).

Šiame straipsnyje aptariama, kokiomis kalbinėmis aplinkybėmis savitos sangrąžinių veiksmažodžių formos galėjo susiformuoti Babtų apylinkių šnektose, ir svarstoma, ar šias formas galima įvardyti kaip nurodyta aptartoje literatūroje, t. y. laikyti formomis su du kartus pakartota dalelyte, kitaip tariant, „dvigubomis“ sangrąžinės veiksmažodžių formomis.