Santrauka

Daujėnų krašto geologinė sandara, reljefas ir paleogeografinė raida

Julius Vainorius

Daujėnų kraštui būdinga Šiaurės Lietuvos geologinė sandara – nepilnas pagrindinių sluoksnių geologinis pjūvis, aktyvus karstas. Kristalinis pamatas slūgso 950–1 050 m gylyje. Suskaidytas prekvartero paviršius sąlygojo ledynų egzaraciją. Kvartero nuogulų danga siekia 15–20 m.

Krašto paviršių dengia kelių genetinių tipų paskutinio Nemuno apledėjimo glacigeninės, limnoglacialinės, fliuvioglacialinės, aliuvinės, lokaliai paplitusios biogeninės (pelkių) nuogulos bei žmonių ūkinės veiklos suformuoti gruntai.

Geomorfologinių požiūriu Daujėnų kraštas patenka į Mūšos–Nemunėlio žemumos geomorfologinį rajoną. Reljefas – plokščia, silpnai banguota, banguota lyguma, pasiekianti 40–70 m absoliutinį aukštį. Santykiniai peraukštėjimai kinta nuo 1–2 m iki 4–6 m. Daujėnų kalva išsiskiria 10 metrų santykiniu aukščiu.

Daujėnų krašto gamtiniai ištekliai nedideli – gėlas požeminis vanduo, žvyras, smėlis.