Santrauka

Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapija

Aldona Vasiliauskienė

Straipsnyje nagrinėjama Pasvalio dekanato (Panevėžio vyskupija) Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijos istorija: nuo koplyčios iki filijos ir 1923 m. sukurtos savarankiškos parapijos.

Iki tampant parapija, Daujėnai priklausė Krinčinui, kuris, laiko tėkmėje, įėjo į Vilniaus, vėliau – Žemaičių sudėtį. Nuo 1926 m. Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapija yra naujai sukurtos Panevėžio vyskupijos sudėtyje ir priklauso Pasvalio dekanatui. Daujėnų parapijai priklausė Šv. Augustino Porijų koplyčia.

Detalizuota Daujėnų koplyčioje Kristaus Nazariečio statula garsi stebuklais visoje Lietuvoje (pastačius naują bažnyčią, ji perkelta ir pastatyta didžiajame altoriuje). Daujėnų bažnyčią statė Krinčino klebonas kanauninkas Jonas Jeronimas Šarkevičius (apie 1731–1761 02 14–1812 10 pabaigoje (palaidotas lapkričio 1 d.). Akcentuojama, kad Daujėnai nuo seno garsėjo ir Sekminių atlaidais, aiškinama, kuo jie buvo svarbūs parapijos žmonėms.

1903 m. vyskupas Daujėnų kuratu paskyrė Varnių vikarą kun. Vincentą Baltrušaitį (1870 08 16–1893–1942), kuris čia dirbo 39 metus – iki mirties. Kurato paskyrimas į Daujėnus sudarė galimybę Švč. Jėzaus Širdies koplyčią padaryti filija (1909 m.), o vėliau – 1923 m. – savarankiška parapija.

Straipsnyje detalizuoti kun. V. Baltrušaičio ne tik pastoracinė, bet ir ūkinė veikla: klebonas sutvarkė už šventoriaus esančią „šventą“ balą, rūpinosi beneficija ir išplėtė valdas, sutvarkė naujas Daujėnų kapines, kurios grožiu pagarsėjo visoje apylinkėje. Ten palaidotas ir kun. Vincentas Baltrušaitis: „Mylėjau parapijiečius karštai ir parapijiečiai mylėjo mane.“ Kunigas gavo žemės ir naujoms Porijų koplyčios kapinėms. Apžvelgtas parapijos kultūrinis gyvenimas, supažindinta su švietėjišką lygmenį liudijančiomis to meto Daujėnų parapijoje veikusiomis penkiomis mokyklomis. Rašoma apie dvasininkų pastoracinę veiklą buriant ir ugdant gyvąją parapiją, taip pat darbus puošiant bei gražinant bažnyčią.

Pirmąsyk plačiai pristatyti Daujėnuose dirbę dvasininkai: kun. Juozas Merkys (1916 03 04–1940 06 16–1983 03 03), kun. Jonas Kazėnas (1906 02 19–1932 05 21–1951 08 27), kun. Jonas Rimša (1905 02 21–1930 06 14–1996 04 21), kun. Povilas Šalučka (1867 01 13–1890 01–po 1944), kun. Alfonsas Gražys (1923 02 09–1948 04 25–1992 02 24).

Atskleista 18-ka metų Daujėnuose dirbusio administratoriaus (1943 01 01–1948), vėliau – titulinio klebono (1948–1950 ir 1951–1962) kun. Felikso Eremino (1890 01 07–1915 05 16–1962 10 27) veikla, kuris 2012 m. buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o 2013 m. vasario 19 d. jam suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas ir įamžintas Jad Vašem „Garbės sienos“ lentoje.

Detalizuotas kunigo gebėjimas sovietams nacionalizavus kleboniją imtis naujos klebonijos – altarijos statybos. Nagrinėta kun. F. Eremino literatūrinė veikla, palikti rašto darbai: 1947 m. vyskupo K. Paltaroko pageidavimu parašyta Daujėnų parapijos istorija ir dar 1945 m. pradėtas rašyti dienoraštis.

Pristatyti administratoriais parapijoje dirbę: 1948–1951 m. kun. Antanas Benesevičius (1900 05 28–1929 05 25–1975 06 12); 1951–1957 m. – kun. Antanas Rameikis (1912 07 01–1945 06 10–1991 02 01); 1958–1964 m. klebonas administratorius kun. Antanas Kietis (1905 01 14–1934 06 26–1996 05 19); 1964–2000 m. – kun. Gaudentas Ikamas (1920 09 10–1959 03 25–2000 11 18); 2007–2012 m. garbės kan. Povilas Varžinskas (1922 11 25–l948 12 19–2012 07 31).

Prisiminti bažnyčioje dirbę ir dirbantys patarnautojai, akcentuota kunigų pagalba „Versmės“ ekspedicijos metu, minimi Daujėnuose prie sodybų ar visuomeninėse vietose pastatyti kryžiai, stogastulpis, rūpintojėlis ir kitos daujėniškiams brangios vietos.

Straipsnį praplečia trys svarbūs priedai. Pirmajame pristatomas iš Daujėnų krašto kilusių dvasininkų gyvenimas ir veikla . Tai – kun. Antanas Kiznis (1871 10 01 (13)–1895 12 23–1935 05 26) iš Girsūdų kaimo, palaidotas Daujėnų parapijos kapinės, kan. Jonas Kriščiūnas (1896 02 16–1919 05 04–1968 12 24) iš Berklainių sodžiaus (kaimas), palaidotas Vyžuonų parapijos kapinės, kan. Kazimieras Kriščiūnas (1882 12 08–1906 11 19–1965 11 02) iš Berklainių k. Pumpėnų parapijoje (nuo 1923 m. tai Daujėnų parapija), palaidotas Pasvalio parapijos kapinės, kun. Steponas Pelešynas (1908 10 11–1933 04 01–1984 07 21) iš Baluškių kaimo, palaidotas Adomynės bažnyčios šventoriuje, kun. Petras Rauduvė (1901 02 17–1925 06 14–1982 08 20) iš Girsūdų kaimo, palaidotas Šeduvos bažnyčios šventoriuje, arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas (1873 09 18–1899 06 24–1919 07 13–1959 12 03) iš Rinkūnų kaimo (augo Girsūdų kaime), 1998 m. lapkričio 28 d. perlaidotas Kauno arkikatedroje. Iki tol jo kūnas ilsėjosi Zamso (Austrija) vienuolyno bažnyčios specialiai įrengtoje kriptoje.

Antras priedas skirtas kun. F. Ereminui ir jo išgelbėtai žydaitei Reginai Rchelei Rozenbergaitei (1925 05 24–1987 07 16), kurią kunigas pakrikštijo Reginos vardu, išleido į mokslus. Baigusi medicinos mokslus, ištekėjo už Kodiko Šteimano (1922 01 14–1983 11 06). Šiai istorijai atskleisti užrašyti vietos gyventojų liudijimai, advokato Isaako Borveino (1927 02 09–2012 05 22), gerai pažinojusio savo giminaitę Reginą, bendravusio ir su kun. F. Ereminu, prisiminimai. Be to, jis sudarė galimybę neakivaizdžiai susipažinti su Reginos dukromis Aviva ir Lina, kurios su šeimomis gyvena Izraelyje. Jos labai nuoširdžiai dalijosi ne tik prisiminimais, bet ir išsaugotomis į Izraelį atsivežtomis savo tėvų bei kun. F. Eremino nuotraukomis.

Jų visų liudijimais bei pastangomis (būtina pažymėti ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos Danutės Selčinskajos veiklą) kun. Feliksas Ereminas (po mirties) 2012 m. rugsėjo 21 d. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. rugsėjo 10 d. pasirašytas dekretas Nr. 1K-1202), o 2013 m. vasario 19 d. jam suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas ir įamžintas Jad Vašem „Garbės sienos“ lentoje.

Kun. Feliksas Ereminas – 17-tas kunigas ir 878-tas lietuvis, pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu. O Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (1992–2014) apdovanoti 1 227 Lietuvos piliečiai, tarp jų – 35 kunigai, vyskupas Vincentas Borisevičius bei arkivyskupas Teofilis Matulionis.

Trečiasis priedas – kun. Felikso Eremino dienoraštis. Jis ne kartą leistas vis kitais pavadinimais – „Sovietinio teroro sutemose“ (prieraše įrašas „Unikalus Daujėnų parapijos klebono 1945–1946 metų dienoraštis“), „Kančių dienoraštis“ (2004 m. išleistoje knygoje „Daujėnai“, skirtoje Pasvalio 500 metų ir Daujėnų 450 metų jubiliejui (knygą sudarė Antanas Šimkūnas).

Straipsnyje panaudoti autorės užrašyti daujėniškių atsiminimai ir liudijimai, pateikta gausi archyvinė medžiaga padeda plačiau atskleisti Daujėnuose dirbusių kunigų atliktus darbus, jų asmens bruožus, tampa šaltiniu tolesniems tyrinėjimams.

Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo vardu tituluota parapija pristatoma šį vardą turinčių Lietuvos bažnyčių kontekste. Darbas iliustruotas autorės sudarytomis lentelėmis.