Santrauka Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapija Aldona Vasiliauskienė Straipsnyje nagrinėjama Pasvalio dekanato (Panevėžio vyskupija) Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijos istorija: nuo koplyčios iki filijos ir 1923 m. sukurtos savarankiškos parapijos. Iki tampant parapija, Daujėnai priklausė Krinčinui, kuris, laiko tėkmėje, įėjo į Vilniaus, vėliau Žemaičių sudėtį. Nuo 1926 m. Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapija yra naujai sukurtos Panevėžio vyskupijos sudėtyje ir priklauso Pasvalio dekanatui. Daujėnų parapijai priklausė Šv. Augustino Porijų koplyčia. Detalizuota Daujėnų koplyčioje Kristaus Nazariečio statula garsi stebuklais visoje Lietuvoje (pastačius naują bažnyčią, ji perkelta ir pastatyta didžiajame altoriuje). Daujėnų bažnyčią statė Krinčino klebonas kanauninkas Jonas Jeronimas Šarkevičius (apie 17311761 02 141812 10 pabaigoje (palaidotas lapkričio 1 d.). Akcentuojama, kad Daujėnai nuo seno garsėjo ir Sekminių atlaidais, aiškinama, kuo jie buvo svarbūs parapijos žmonėms. 1903 m. vyskupas Daujėnų kuratu paskyrė Varnių vikarą kun. Vincentą Baltrušaitį (1870 08 1618931942), kuris čia dirbo 39 metus iki mirties. Kurato paskyrimas į Daujėnus sudarė galimybę Švč. Jėzaus Širdies koplyčią padaryti filija (1909 m.), o vėliau 1923 m. savarankiška parapija. Straipsnyje detalizuoti kun. V. Baltrušaičio ne tik pastoracinė, bet ir ūkinė veikla: klebonas sutvarkė už šventoriaus esančią šventą balą, rūpinosi beneficija ir išplėtė valdas, sutvarkė naujas Daujėnų kapines, kurios grožiu pagarsėjo visoje apylinkėje. Ten palaidotas ir kun. Vincentas Baltrušaitis: Mylėjau parapijiečius karštai ir parapijiečiai mylėjo mane. Kunigas gavo žemės ir naujoms Porijų koplyčios kapinėms. Apžvelgtas parapijos kultūrinis gyvenimas, supažindinta su švietėjišką lygmenį liudijančiomis to meto Daujėnų parapijoje veikusiomis penkiomis mokyklomis. Rašoma apie dvasininkų pastoracinę veiklą buriant ir ugdant gyvąją parapiją, taip pat darbus puošiant bei gražinant bažnyčią. Pirmąsyk plačiai pristatyti Daujėnuose dirbę dvasininkai: kun. Juozas Merkys (1916 03 041940 06 161983 03 03), kun. Jonas Kazėnas (1906 02 191932 05 211951 08 27), kun. Jonas Rimša (1905 02 211930 06 141996 04 21), kun. Povilas Šalučka (1867 01 131890 01po 1944), kun. Alfonsas Gražys (1923 02 091948 04 251992 02 24). Atskleista 18-ka metų Daujėnuose dirbusio administratoriaus (1943 01 011948), vėliau titulinio klebono (19481950 ir 19511962) kun. Felikso Eremino (1890 01 071915 05 161962 10 27) veikla, kuris 2012 m. buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o 2013 m. vasario 19 d. jam suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas ir įamžintas Jad Vašem Garbės sienos lentoje. Detalizuotas kunigo gebėjimas sovietams nacionalizavus kleboniją imtis naujos klebonijos altarijos statybos. Nagrinėta kun. F. Eremino literatūrinė veikla, palikti rašto darbai: 1947 m. vyskupo K. Paltaroko pageidavimu parašyta Daujėnų parapijos istorija ir dar 1945 m. pradėtas rašyti dienoraštis. Pristatyti administratoriais parapijoje dirbę: 19481951 m. kun. Antanas Benesevičius (1900 05 281929 05 251975 06 12); 19511957 m. kun. Antanas Rameikis (1912 07 011945 06 101991 02 01); 19581964 m. klebonas administratorius kun. Antanas Kietis (1905 01 141934 06 261996 05 19); 19642000 m. kun. Gaudentas Ikamas (1920 09 101959 03 252000 11 18); 20072012 m. garbės kan. Povilas Varžinskas (1922 11 25l948 12 192012 07 31). Prisiminti bažnyčioje dirbę ir dirbantys patarnautojai, akcentuota kunigų pagalba Versmės ekspedicijos metu, minimi Daujėnuose prie sodybų ar visuomeninėse vietose pastatyti kryžiai, stogastulpis, rūpintojėlis ir kitos daujėniškiams brangios vietos. Straipsnį praplečia trys svarbūs priedai. Pirmajame pristatomas iš Daujėnų krašto kilusių dvasininkų gyvenimas ir veikla . Tai kun. Antanas Kiznis (1871 10 01 (13)1895 12 231935 05 26) iš Girsūdų kaimo, palaidotas Daujėnų parapijos kapinės, kan. Jonas Kriščiūnas (1896 02 161919 05 041968 12 24) iš Berklainių sodžiaus (kaimas), palaidotas Vyžuonų parapijos kapinės, kan. Kazimieras Kriščiūnas (1882 12 081906 11 191965 11 02) iš Berklainių k. Pumpėnų parapijoje (nuo 1923 m. tai Daujėnų parapija), palaidotas Pasvalio parapijos kapinės, kun. Steponas Pelešynas (1908 10 111933 04 011984 07 21) iš Baluškių kaimo, palaidotas Adomynės bažnyčios šventoriuje, kun. Petras Rauduvė (1901 02 171925 06 141982 08 20) iš Girsūdų kaimo, palaidotas Šeduvos bažnyčios šventoriuje, arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas (1873 09 181899 06 241919 07 131959 12 03) iš Rinkūnų kaimo (augo Girsūdų kaime), 1998 m. lapkričio 28 d. perlaidotas Kauno arkikatedroje. Iki tol jo kūnas ilsėjosi Zamso (Austrija) vienuolyno bažnyčios specialiai įrengtoje kriptoje. Antras priedas skirtas kun. F. Ereminui ir jo išgelbėtai žydaitei Reginai Rchelei Rozenbergaitei (1925 05 241987 07 16), kurią kunigas pakrikštijo Reginos vardu, išleido į mokslus. Baigusi medicinos mokslus, ištekėjo už Kodiko Šteimano (1922 01 141983 11 06). Šiai istorijai atskleisti užrašyti vietos gyventojų liudijimai, advokato Isaako Borveino (1927 02 092012 05 22), gerai pažinojusio savo giminaitę Reginą, bendravusio ir su kun. F. Ereminu, prisiminimai. Be to, jis sudarė galimybę neakivaizdžiai susipažinti su Reginos dukromis Aviva ir Lina, kurios su šeimomis gyvena Izraelyje. Jos labai nuoširdžiai dalijosi ne tik prisiminimais, bet ir išsaugotomis į Izraelį atsivežtomis savo tėvų bei kun. F. Eremino nuotraukomis. Jų visų liudijimais bei pastangomis (būtina pažymėti ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos Danutės Selčinskajos veiklą) kun. Feliksas Ereminas (po mirties) 2012 m. rugsėjo 21 d. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. rugsėjo 10 d. pasirašytas dekretas Nr. 1K-1202), o 2013 m. vasario 19 d. jam suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas ir įamžintas Jad Vašem Garbės sienos lentoje. Kun. Feliksas Ereminas 17-tas kunigas ir 878-tas lietuvis, pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu. O Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (19922014) apdovanoti 1 227 Lietuvos piliečiai, tarp jų 35 kunigai, vyskupas Vincentas Borisevičius bei arkivyskupas Teofilis Matulionis. Trečiasis priedas kun. Felikso Eremino dienoraštis. Jis ne kartą leistas vis kitais pavadinimais Sovietinio teroro sutemose (prieraše įrašas Unikalus Daujėnų parapijos klebono 19451946 metų dienoraštis), Kančių dienoraštis (2004 m. išleistoje knygoje Daujėnai, skirtoje Pasvalio 500 metų ir Daujėnų 450 metų jubiliejui (knygą sudarė Antanas Šimkūnas). Straipsnyje panaudoti autorės užrašyti daujėniškių atsiminimai ir liudijimai, pateikta gausi archyvinė medžiaga padeda plačiau atskleisti Daujėnuose dirbusių kunigų atliktus darbus, jų asmens bruožus, tampa šaltiniu tolesniems tyrinėjimams. Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo vardu tituluota parapija pristatoma šį vardą turinčių Lietuvos bažnyčių kontekste. Darbas iliustruotas autorės sudarytomis lentelėmis.
|