Santrauka

Gelvonų krašto dainuojamosios tradicijos ypatumai

Daiva Vyčinienė

Straipsnyje analizuojama Gelvonų krašto dainuojamoji tradicija. Muzikiniu požiūriu šio krašto dainos ypač įdomios. Čia susipina įvairūs muzikos stiliai: monofonija (dalis vienbalsių melodijų artimos dzūkų monofonijai, dalis sudaro savitą šios teritorijos melodijų grupę), homofonija ir polifonija (sutartinės). Visapusišką šio krašto žanrų ir stilių įvairovę geriausiai atspindi prieškariniai žymaus tautosakos rinkėjo Juozo Kartenio užrašai. Etnomuzikologijos mokslui reikšmingas ne tik J. Kartenio užrašytas dainų repertuaras, pasižymintis žanrų ir stilių įvairove, bet ir pastabos, kurių esama beveik prie kiekvienos dainos. Iš jų galime spręsti apie XX a. pirmojoje pusėje Gelvonų valsčiuje gyvavusius, dabar jau išnykusius, savitus dainavimo būdus: daugiabalsį (dvibalsį) dainavimą, vienam balsui bosuojant dviem garsais, ir heterofoninį dainavimą.

Apžvelgiant Gelvonų krašto repertuarą, aptariami įvairūs folkloro klodai. Senajam vienbalsių melodijų klodui priklauso raudos (mirusiųjų garbstymai ir vestuvių verkavimai), rugiapjūtės, linarūčio bei vestuvių apeiginės dainos. Greta archajiškos sandaros vienbalsės faktūros melodijų gyvuoja ir vėlesnės monofoninės dainos. Gana daug jų yra minorinių. Minorinio atspalvio melodijos mums visų pirma asocijuojasi su dzūkiškąja tradicija. Tačiau melodijų analizė rodo, kad tik dalis Gelvonų apylinkių melodijų yra Dzūkijoje populiarių melodijų versijos. Kita dalis – savitos melodijos, atspindinčios būtent šio krašto (galbūt plačiau – rytų aukštaičių) melodikos specifiką.

Vienu skiriamųjų Gelvonų valsčiaus melodikos bruožų galima laikyti anhemitoninį garsaeilį be IV laipsnio. Jis laikytinas daugelio vienbalsių ir daugiabalsių melodijų intonaciniu pagrindu. 

Norint nuodugniai ištirti ir svariai apibendrinti Gelvonų melodiką, reikėtų aprėpti žymiai didesnį melodijų kiekį, vietines dainų melodijas palyginant su gretimų apylinkių melodijomis. Juk originali Širvintų rajono dainų melodika etnomuzikologų dar beveik netirta. Be to, būtina detaliau ištirti dzūkų ir rytų aukštaičių muzikinių dialektų paribio ypatumus. Tikėtina, kad tada išryškėtų Gelvonų muzikinio folkloro savitumas.