Santrauka

Gelvonų apylinkių archeologiniai paminklai

Manvydas Vitkūnas

Straipsnyje apžvelgiami buvusio Gelvonų valsčiaus teritorijoje esantys archeologiniai paminklai bei mitologinės vietos. Buvusio Gelvonų valsčiaus teritorija bei artimiausios apylinkės pakankamai turtingos archeologiniais paminklais. Jos reprezentuoja bene visas proistorės ir istorinių laikų epochas – nuo akmens amžiaus iki vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų laikų. Akmens amžių ir ankstyvąjį metalų laikotarpį reprezentuoja senovės gyvenvietės, geležies amžių – pilkapynai ir piliakalniai, viduramžius – piliakalniai, gyvenviečių ir senkapių likučiai. Geležies amžiuje bei Lietuvos valstybės susidarymo laikais Širvintos upės žemupio mikroregione būta gana tankaus pilių ir gyvenviečių tinklo. Mažiau išlikę šio laikotarpio laidojimo paminklų (tik Labūnavos, Vanagiškių ir Padaigų pilkapynai). Viduramžiais kraštas buvo pakankamai tankiai apgyvendintas, ką liudija ir rašytiniai šaltiniai. Kai kurios šio krašto gyvenvietės (Gelvonai, Labūnava) minimos jau XIV amžiuje. Taigi, Širvintos žemupio ir aplinkinių teritorijų apgyvendinimas, prasidėjęs prieš tūkstančius metų, dar akmens amžiuje ir ankstyvųjų metalų laikotarpyje, niekada nenutrūko, vystėsi ir tęsiasi iki mūsų dienų. Gelvonų apylinkių archeologinių paminklų tyrimai pradėti 1921 m., tačiau iki mūsų dienų iš dalies ištirta vos keletas archeologinių paminklų: Samantonių ir Kunigiškių senovės gyvenvietės, Vanagiškių pilkapynas, Raudonkos piliakalnis. Daugelis kitų tyrinėjimų buvo tik žvalgomojo pobūdžio.