Santrauka

Jiezno apylinkių augmenija

Daiva Patalauskaitė

2006 metų vasarą buvo atlikti Jiezno apylinkių apžvalginiai teritorijos tyrimai, siekiant išaiškinti vertingiausias bioįvairovės požiūriu vietoves. Teritorija buvo žvalgoma maršrutiniu būdu. Natūraliose bendrijose buvo atliekami bendrijų aprašymai, taikant Braun-Blanquet mokyklos augalijos tyrimo ir klasifikavimo principus. 

Didesnę Jiezno apylinkių dalį sudaro vaizdingas kalvotas reljefas, tačiau natūralios augalijos bendrijos pasiskirsčiusios nevienodai. Didžiausia natūralių bendrijų, taip pat ir bioįvairovės sankaupa yra Nemuno ir Verknės slėniuose. Čia yra susitelkusios miškų ir pievų bendrijos, priklausančios trąšių pievų (Molinio-Arrhenatheretea elatioris) klasės avižuolynų (Arrhenatherion elatioris) ir purienynų (Calthion palustris) sąjungoms, pamiškių, miško aikštelių ir šlaitų pievų (Trifolio-Geranietea sanguinei) klasės, priklausančios dobilynų (Trifolion medii) ir snaputynų (Geranion sanguinei) sąjungoms, stepinių pievų (Festuco-Brometea erecti) klasei, stambiųjų helofitų ir viksvynų (Phragmitetea australis) klasės, nendrynų (Phragmition australis) ir stambiųjų viksvynų (Magnocaricion elatae) sąjungoms, žvyrynų (Sedo-Scleranthetea) ir plačialapių miškų (Querco-Fagetea sylvatici) klasėms. Įvairaus dydžio natūralios pievų, žemapelkių, krūmynų bendrijos yra išlikusios dažniausiai sunkiai prieinamose vietose palei ežerus: Jiezno, Pečiauskų ir šiaurinėje dalyje palei nedidelius ežerėlius tarp Kašonių ir Dukuronių. Čia aptinkami didesni plotai bendrijų, priklausančių stambiųjų helofitų ir viksvynų (Phragmitetea australis) klasės stambiųjų viksvynų (Magnocaricion elatae) sąjungai, ir trąšių pievų (Molinio-Arrhenatheretea elatioris) klasės purienynų Calthion palustris sąjungai. Likusioje teritorijos dalyje dažniausiai yra išlikę natūralių pievų ar žemapelkių nedideli fragmentai tarpkalvinėse įdubose.