|
Santrauka Stakliškių istorinė raida iki XIX a. Raimonda Ragauskienė Remiantis pirminiais rankraštiniais ir spausdintais šaltiniais (Lietuvos Metrika, Kauno pavieto teismų knygos ir kt.) bei įvairiakalbe istoriografija, mokslinėje studijoje chronologiniais teminiais pjūviais aptariama Stakliškių miestelio raida nuo pirmųjų paminėjimų rašytiniuose istorijos šaltiniuose XIV a. pab. iki XVIII a. pab. Didžiausias dėmesys joje skiriamas dvaro, miestelio ir bažnyčios raidai XVIXVIII a. analizuoti. Ji atskleidžiama per dvaro, miestelio, valdos laikytojus (aptariami jų ryšiai su valda, skelbiami sąrašai) ir per bažnyčios istoriją. Taip pat aptariama valdos teritorinės administracinė priklausomybės kaita. Nustatyta, kad nuo XV a. pradžios susiklostė tradicija Stakliškių valstybinės valdos laikytojais skirti su valdovo kanceliarija susijusius asmenis, dažniausiai raštininkus ar sekretorius. A. Rotundo seniūnavimo laikais valdoje buvo įvykdytos pagrindinės XVI a. reformos: Valakų ir teritorinė-administracinė, naujai suplanuotas miestelis. Jis apie 1579 m. pastatė pirmąją katalikų bažnyčią Stakliškėse. XVII a. Stakliškėms, kaip ir visai Lietuvai, teko patirti nemažų sukrėtimų. 1639 m. buvo gauta prekymečių privilegija, tačiau dėl 16241628 m. maro epidemijos ir XVII a. vidurio karų bangos seniūnija patyrė nemažų demografinių nuostolių. Dar labiau padėtį pablogino XVIII a. pačios pradžios karo įvykiai ir maro epidemija. Neaišku, ar XVII a. antrojoje pusėje stakliškiečiai gavo kokias nors privilegijas, plėtusias jų teises. Seniūnija buvo paklausi. XVII a. seniūnai stengėsi perduoti valdą savo šeimos nariams. Valdos laikytojams Stakliškės nebuvo tik pasipelnymo šaltinis. Daugelis seniūnų lankėsi Stakliškėse, o rūpestį valda rodė išrūpinamos privilegijos. Visą XVII a. veikė katalikų bažnyčia. Stakliškių seniūnijos padėtis stabilizavosi XVIII a. viduryje, o vėliau prasidėjo pakilimas. 1792 m. gautos savivaldos teisės, nors ir trumpam, dar labiau stiprino miestelį.
|