Santrauka

Senasis Onuškis, 400 metų vadintas Hanušiškiais

Bronius Deksnys

Analizuodamas publikuotus ir archyvinius dokumentus, atspindinčius baltų genties sėlių žemių istorinę raidą, autorius nušviečia Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei atitekusios Sėlos dalies kolonizavimą ir jos vėlesnę istoriją. Parodoma, kaip XV a. pabaigoje Kurklių bajoras Hanusas Gailiminaitis be valdovo leidimo iškirto girią prie Livonijos sienos ir įrengė dvarą (nuo jo – vietovės pavadinimas Hanušiškiai). Už tai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1499 m. iš Hanuso dvarą atėmė ir perdavė jį savo rūmų maršalkai Grigaliui Astikui. Straipsnyje aprašoma Hanušiškių dvaro praeitis valdant Astikams (XVI a.), Rajeckiams (XVII a.), Chominskiams (XVIII a.) ir Komarams (XIX a.).

Aprašomi pradedant XVII a. šio dvaro teritorijoje gyvenę valstiečiai. Pristatomas XVII a. pirmojoje pusėje dvaro savininko Gedeono Rajeckio ekonominis traktatas apie to laiko ūkininkavimo Šiaurės Rytų Lietuvoje ypatumus. Nušviečiamas Hanušiškių parapijos kūrimasis, skelbiamas XVIII a. antrojoje pusėje klebono Antano Vainausko sukurtas parapijos teritorijos geografinis aprašymas. Analizuojamas XVIII a. pabaigoje sudarytas Hanušiškių dvaro inventorius, kuriame apibūdinamas dvaro ūkis, surašyti dvarui priklausantys kaimai ir jų gyventojai. Skelbiamas dvaro inventoriuje lietuvių kalba surašytos tijūno, dešimtininkų, sėjikų ir eigulių priesaikos.

Nušviečiant XIX a. Hanušiškių praeitį, skelbiami naujai surasti dokumentai apie čia beveik dešimtį metų gyvenusį poetą Valerijoną Ažukalnį. Aptariant 1863 m. sukilimo įvykius Šiaurės Rytų Lietuvoje, pristatoma hipotezė, kad vieno iš sukilimo vadų – Antano Mackevičiaus vedama sukilėlių kolona iš Rokiškio ir Žiobiškio į Biržų girią žygiavo pro Hanušiškius.

Aptariama, kaip vietovardis Hanušiškiai vietos gyventojų – lietuvių kalboje virto į Onuškį (užfiksuota XIX a. pabaigoje). Nušviečiama, kaip po baudžiavos panaikinimo Onuškio apylinkėse kilo valstiečių ūkis, vystėsi jų dvasinė kultūra.