Santrauka

Šventės Kartenoje ir jos apylinkėse

Goda Povilaitytė

Straipsnyje kalbama apie šventes Kartenoje ir jos apylinkėse (išskirtinas Budrių k.) XIX a. pabaigoje–XX a. 6–7 dešimtmečiais. Straipsnio tikslas yra atskleisti svarbiausias liaudies švenčių progas ir fiksuoti jų pokyčius. Akcentuojamas atlaidų ir įvairių pramoginių renginių, kurie buvo neatskiriama bažnytinių švenčių dalis, ryšys. Būtini šių švenčių elementai buvo: gegužinės, loterijos, kur galima laimėti tiek įvairių smulkmenų, tiek gyvulių. Kitas svarbus elementas, itin reikšmingas iki sovietinio laikotarpio – giminių lankymas, bendros vaišės. Pagrindiniai jų patiekalai – namie keptas pyragas, alus, kiaušinienė – laikomi senais apeiginiais valgiais. Per gegužines grojo dūdų orkestras. Tai buvo vienas iš pagrindinių skirtumų nuo paprastų vakarėlių. Kartenoje buvo nemažai švenčių, atlaidų, tačiau pirmaisiais XX a. dešimtmečiais likę tik ketveri: Šeštinės, Sekminės, Šv. Petras ir Povilas bei Žolinė. Karteniškiai dalyvaudavo ir aplinkinių miestelių šventėse, tad atlaidų (ir pramogų) laikotarpis buvo išties intensyvus (nuo Šeštinių iki Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidų Budriuose rugsėjo 14 d.). Kartenoje tris kartus per metus vykdavo prekymečiai (rudenį, po Trijų karalių ir pavasarį). Jų metu taip pat buvo rengiamos įvairios pramogos. Šventėse XX a. 2–4 dešimtmečiais aktyviai dalyvaudavo ir jaunimo organizacijos (šauliai ir pavasarininkai). Tuo metu jie buvo pagrindiniai įvairių vaidinimų ir jau minėtų gegužinių organizatoriai.