Santrauka

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios architektūra ir dailės kūriniai

Dalia Klajumienė

Kupiškio panoramoje dominuojanti neogotikinių formų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia yra jau trečia katalikų šventovė mieste. Pirmoji medinė buvo pastatyta 1616 m., kapitaliai remontuota 1746 m. ir pašventinta Šv. arkangelo Mykolo vardu. 1781 m. rugpjūčio 14 d. šie maldos namai sudegė. 1791 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuriai suteiktas Angelų Sargų vardas. XIX a. pabaigoje medinė bažnytėlė jau nebepatenkino miestelio gyventojų poreikių, nes buvo per maža, pastatas susidėvėjęs, todėl imta rūpintis naujo statyba. 1897 m. caro valdžia davė leidimą statyti naują didesnę bažnyčią.

1947 m. Kupiškio bažnyčios klebono ir dekano kun. Vladislovo Kupsto rankraštyje minima, kad naująją bažnyčią suprojektavo Rygos politechnikos instituto profesorius inžinierius Konstantinas Rončevskis (1875–1935). Atrodo, kad Kupiškio neogotikos stiliaus bažnyčia yra vienintelis šio menininko tokio masto architektūros projektas, nes, nors ir baigęs architektūros mokslus, kūrėjas daugiau žinomas kaip architektūros istorikas ir skulptorius.

Nors bažnyčia statyta ir įrengta XX a. pirmojoje pusėje, joje išsaugoti kūriniai apima XVIII–XX a. Bažnyčios vidaus įrangą ir dailės puošmenas buvo stengiamasi komplektuoti iš dar geros būklės senosios bažnyčios dirbinių (apaštalų paveikslai, bažnytinė tekstilė, altorių kryželiai ir žvakidės, akmeninės vandeninės ir kt.), taip pat užsakyti ir pirkti nauji XX a. pradžioje–pirmojoje pusėje paklausūs garsių bažnyčių dirbtuvių gaminiai. Trys altoriai (didysis ir du šoninėse navose) padirbinti Šiauliuose, Aleksandro Zaborskio dirbtuvėse, o sakykla, du šoninių koplyčių altoriai ir keli mažesni mediniai dirbiniai, spėjama, Vlado Čižausko dirbtuvėse. Bažnyčiai ir zakristijai baldus apie 1920 m. gamino stalius Jonas Jakutis. Trys varpai 1930–1932 m. nulieti Vokietijos liejykloje Bochume.