Santrauka

Kupiškio tvenkinio geografinė padėtis

Santa Neimanaitė

Straipsnio tikslas – išanalizuoti ir atskleisti Kupiškio tvenkinio poveikį kraštovaizdžio kaitai ir gyventojams. Pirmiausia apžvelgiamos Kupiškio tvenkinio ir jo apylinkių geografinės sąlygos: geografinė padėtis, charakteristika, paviršius ir dirvožemiai, klimatas, augalija, gyvūnija. Vėliau aprašoma, kada ir kaip įrengtos marios, kaip buvo ruošiamas būsimas tvenkinio dugnas, kokius darbus teko atlikti ir kokia tvenkinio paskirtis. Išsamiau atskleisti Kupiškio tvenkinio kraštovaizdžio pokyčius padėjo kraštotyrininkų ištyrinėta, surinkta ir aprašyta medžiaga apie būsimų marių dugną. Remiantis įvairiais šaltiniais, kalbinant Kupiškio krašto gyventojus analizuojama, kaip tvenkinys pakeitė gyventojų gyvenimo būdą, laisvalaikio leidimą, reakciją į didžiulio vandens telkinio gimimą. Atsiradus marioms, vis dažniau rengiamos įvairios šventės šalia tvenkinio. Įrengus tvenkinį, buvo įrengti ir smėlio paplūdimiai bei poilsiavietės, kad gyventojai galėtų patogiau džiaugtis didžiuliu vandens telkiniu. Šiuo metu Kupiškio tvenkinys yra pripažintas žuvingiausias dirbtinis vandens telkinys visoje Lietuvoje, todėl šiame straipsnyje apie marias taip pat kalbama kaip apie žvejų mėgėjų pamėgtą žvejojimo vietą. Naudojantis skirtingų laikotarpių žemėlapiais, kartografavimo metodu dirbant su „ArcMap“ kompiuterine programa, užfiksuoti ir aprašyti detalesni pokyčiai, įvykę Kupiškio tvenkinio apylinkėse.