Santrauka Kupiškio kapinių kryždirbystės paminklai Jolanta Zabulytė Straipsnyje aptariami XIX a. pab. XX a. I pusės ir šiuolaikiniai įvairių tipų Kupiškio kapinių kryždirbystės paminklai: lieti, kaltiniai ir vamzdiniai kryžiai, akmeniniai kryžiai ir mediniai paminklai formos ir tradicijų tęstinumo aspektais. Apibūdinus Kupiškio kapinių kryždirbystės paminklus galimos šios išvados. Masinės gamybos lietų kryžių išlikę palyginti nemažai, o tai, kaip ir akmeninių paminklų atveju, liudija buvus turtingą kraštą. Ankstyviausias 1857 m. pastatytas lietas kryžius, kiti datuoti paminklai priklauso XIX a. II pusei XX a. I pusei ir tai sutampa su šių kryžių paplitimu Lietuvoje. Aukštaitijoje ir kituose regionuose plitę modeliai čia nebuvo populiarūs arba dalis jų neišliko, kai kurie priklauso retiems, keletas unikaliems, kitose vietovėse kol kas neužfiksuotiems pavyzdžiams. Formos požiūriu vyrauja kuklaus dekoro vientisos juostos kryžiai, o ažūrinio dekoro modelių mažiau ir dauguma jų neogotikos stilistikos, sutinkami įvairiose Lietuvos kapinėse, tačiau esama ir retesnių formų. XIX a. II pusės XX a. I pusės kaltinių kryžių Kupiškio kapinėse išliko dešimt, nors 1988 m. jų būta dvidešimt aštuoni. Seniausias datuotas paminklas žymi 1861 m. palaidojimą, pagal struktūrą vyrauja Aukštaitijos regionui būdingi dvistiebiai kryžiai. Dauguma išlikusių ir dalis prarastų kaltinių kryžių pasižymi dekoro motyvų ir komponavimo principų savitumu, pvz., kryžma akcentuojama keturlapiu gėlės žiedu, skersiniuose ir stiebe naudojami skirtingo piešinio motyvai, esama originalių skersinių vidaus dekoro pavyzdžių. Neišliko ir keletas P. Buzo kaltų dvistiebių kryžių, tačiau esama dviejų šio kalvio darbo saulės formos vienastiebių paminklų. Galima spėti, kad pagal stilistiką šiam autoriui priklauso ir 1873 m. pastatytas kryžius, tačiau tam patvirtinti trūksta duomenų. Kaip ir visoje Lietuvoje, šiuolaikinių antkapinių kaltų kryžių palyginti mažai tik šeši. Dalies dvistiebių stilistika artima seniesiems paminklams, kiti pasižymi lakonišku dekoru, skirtingais nei senųjų dekoro komponavimo principais. Vienastiebių kaltų kryžių stilistika dažnai primena geležinių viršūnių-saulučių formas ir tai atspindi šiandienos Lietuvoje paplitusią tendenciją. Maždaug nuo XX a. 56-ojo dešimtmečių Lietuvoje plitę vamzdiniai
kryžiai Kupiškio kapinėse nėra populiarūs iki 2013 m. jų pastatyta
dvylika. Pridėtinis dekoras daugeliu atvejų panašus į kituose Lietuvos
regionuose sovietmečiu kurtų šio tipo paminklų, tačiau esama ir savitų
kompozicinių sprendimų, pvz., kvadratinio rėmo kryžmoje panaudojimas.
Pagal Kupiškio apylinkėse buvusius pavyzdžius galima teigti, kad XIX
a. pab. XX a. I pusėje šiame krašte buvo statomi Aukštaitijai būdingi
grybo ir žibinto tipų mediniai stogastulpiai, mėgti puošnūs kryžiai
su koplytėlėmis-altorėliais, būta ir koplytstulpių su atviromis
koplytėlėmis. Šiandien šios tradicijos bruožų Kupiškio kapinėse
neaptikta pastatytas tik vienas, daugiau Žemaitijos paminklams būdingą
formą atspindintis stogastulpis, monumentalių medinių kryžių nedaug, jie
santūraus dekoro, ir, kaip ir visoje šiandienos Lietuvoje, vyrauja
koplystulpių bei koplytėlių ant žemės interpretacijos įvairių tūrių
skulptūriniai stulpai, dažniausiai su reljefiniais arba bareljefiniais
Rūpintojėliais. |