Santrauka

Obelių ir Kriaunų krašto augmenija

Daiva Patalauskaitė

Obelių ir Kriaunų apylinkėse augalijos tyrimai vykdyti 2007 metų vasarą maršrutiniu būdu. Natūraliose bendrijose buvo atliekami bendrijų aprašymai, taikant prancūzų-šveicarų mokyklos augalijos tyrimo ir klasifikavimo principus ir pagal juos parengtą metodiką.

Vaizdingas kalvotas Obelių ir Kriaunų kraštovaizdis smarkiai sukultūrintas, vyrauja kultūrinės daugiamečių žolių ganyklos ir dirbami laukai. Išlikę natūralios augalijos plotai yra maži ir pasiskirstę netolygiai. Vertingiausios bioįvairovės požiūriu yra nemelioruotos upių slėnių atkarpos ir ežerai. Natūralios pievos yra išlikusios tik drėgnose nemelioruotų upių slėnių dalyse. Didžiausia šienaujamų pievų bendrijų įvairovė yra Kriaunos slėnyje Obeliuose. Čia aptinkamos Molinio-Arrhenatheretea R. Tx. 1937 klasės pašiaušėlynų, purienynų ir avižuolynų (Alopecurion pratensis, Calthion palustris, Arrhenatherion elatioris) sąjungų bendrijos ir Phragmitetea australis R. Tx. et Prsg 1942 klasės Magnocaricion Koch 1926 aukštųjų viksvynų sąjungos bendrijos. Natūralios augalijos plotelių taip pat dar galima aptikti nemelioruotose Akmenės, Apeikės ir Šaltojos upių slėnių dalyse, nors šiuo metu jos nešienaujamos ir didžioji slėnių dalis užkrūmijusi.

Didelė Obelių apylinkių vertybė – ežerai. Nedaug kur Lietuvoje nedideliame plote yra tiek gausiai ežerų. Jie yra įvairaus amžiaus stadijų, dauguma jų – subrendimo stadijoje. Tik keliuose iš jų buvo atlikti atskirų rūšių tyrimai, bet kompleksiškai šių ežerų augmenija dar netyrinėta. Labai svarbu ūkine veikla ir tarša nepaspartinti jų senėjimo proceso ir išlaikyti kuo natūralesnius ateinančioms kartoms.