Santrauka

Panemunėlio vandenvardžiai

Laimutis Bilkis

Iš Panemunėlio valsčiaus 1935–1936 m. užrašyti 48 vandenvardžiai: 11 ežerų vardų ir 37 upių, upelių, griovių ar jų dalių vardai. 

Kilmės požiūriu išskirtini indoeuropietiškojo, bendrabaltiškojo ir lietuviškojo sluoksnio Panemunėlio vandenvardžiai. Indoeuropietiškajam sluoksniui priklauso tie, kurie galėjo atsirasti dar prieš lietuvių ir apskritai baltų kalbų susidarymą. Jų kilmei paaiškinti reikalingas daugelio indoeuropiečių kalbų kontekstas. Tokios kilmės vandenvardžiu galima laikyti ežero vardą Nótigalė. Bendrabaltiškųjų vandenvardžių grupę sudaro tie, kurių kilmę galima paaiškinti ne vien lietuvių, bet ir kitų baltų (latvių, prūsų, sėlių) kalbų duomenimis. Jiems priskirtinas ežero vardas Alseta ir upėvardžiai Šetekšna, Žvygupis, Žvygupys. Lietuviškojo sluoksnio vandenvardžių kilmei paaiškinti pakanka lietuvių kalbos duomenų. Tokių vardų yra daugiausia – 43.

Darybos požiūriu vandenvardžiai yra pirminiai, t. y. sutampantys su bendriniais žodžiais, ir antriniai, t. y. sudaryti panaudojant papildomas darybos priemones. Pagal darybos būdą daugiausia yra sudurtinių vandenvardžių – 18, arba 37,5 %, po to pagal produktyvumą eina priesagų vediniai – 11, arba 22,9 %, pirminiai ir sudėtiniai vandenvardžiai – po 9, arba po 18,75 %, ir galūnių vediniai – 1, arba 2,1 %. Panemunėlio valsčiaus vandenų vardų darybos polinkiai kiek skiriasi nuo visos Lietuvos vandenvardžių darybos: daugiau nei pusę Lietuvos vandenvardžių sudaro priesagų vediniai, o tarp Panemunėlio vandenų vardų dažniausi yra dūriniai; be to, tarp aptariamojo valsčiaus vandenvardžių labai nedaug galūnių vedinių ir nėra nė vieno priešdėlio vedinio.

Vandenvardžių semantika, arba atsiradimo motyvacija, labai įvairi, bet galima išskirti dažniau pasitaikančius motyvus. Daugiausia yra vandenų vardų, reiškiančių tėkmės, vandens paviršiaus, spalvos, temperatūros, vagos krypties, krantų, dugno, tekėjimo, buvimo vietos, priklausomybės ypatumus. Kiek rečiau vandenvardžių semantika, arba motyvacija, sietina su įvardijamųjų objektų paskirtimi, gyvūnų, augalų, mitologinių būtybių pavadinimais. Du vandenvardžiai yra tikriniais vardais tapę bendriniai vandens objektų pavadinimai, vienas – laikytinas metaforiniu.