Santrauka

Kazlų Rūdos apylinkių sakralinių pastatų ir parapijų trobesių architektūra

Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika

Kazlų Rūdoje yra katalikų bažnyčia, senosios ir naujosios kapinės, parapijai priklausantys statiniai. Buvusieji senieji bažnyčiai priklausę trobesiai ir miestelyje stovėjusi sinagoga – neišliko. Bažnyčios projektą 1924 m. parengė. St. Kimonas. Bažnyčia – tarpukario laikotarpio, originalus, netradicinės medinės architektūros, eklektinių formų statinys; interjere dominuoja orderinių formų įrangos elementai. Žydų bendruomenė turėjo sklypą, nutolusį į pietryčius nuo bažnyčios, prie Esperanto gatvės. Sklypo šiauriniame gale stovėjo medinė sinagoga, o pietiniame gale – medinė pirtis su mūro ugniasiene; tarp sinagogos ir pirties, prie vakarinės sklypo teritorijos linijos buvo malkinė, o šalia jos – išvietės.
Ąžuolų Būdoje yra katalikų bažnyčia, kapinės, klebonija (buvusi špitolė) – bendruomenės centras ir trys ūkiniai klebonijos trobesiai. Bažnyčios plano struktūra lakoniška, eksterjeras – nesudėtingos primityvios architektūros, su monumentalių proporcijų bokštu. Viduje dominuoja originalios arkadų galerijos, įrengtos virš šoninių navų. Klebonijos sodyba įkurta į rytus nuo bažnyčios. Ją sudaro klebonija, šulinys ir trys ūkiniai trobesiai: svirnas, kluonas ir tvartas.
Barzduose yra katalikų bažnyčia ir klebonijos sodyba. Barzdų bažnyčią projektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir V. Michnevičius. Pastatyta Barzdų bažnyčia skiriasi nuo V. Michnevičiaus suprojektuotos. Bažnyčios eksterjere vyrauja neoromanikai būdingos formos, o interjere dominuoja eklektinė viduramžių stilių (neogotikos ir neoromanikos) jungtis; esama ir stilizuotų dekoro elementų, artimų orderinei architektūrai. Klebonijos sodybos trobesiai: klebonija, ūkinis trobesys ir špitolė išsidėstę erdviame sklype, tarp bažnyčios šventoriaus ir kapinių.
Braziūkuose yra bažnyčia, kapinės ir klebonija; kompleksas įkurtas atokiau nuo gyvenvietės, pakilioje vietoje. Bažnyčia lakoniškos architektūros; interjere persipina stilizuotos viduramžių ir naujųjų laikų orderinės formos, su etninei architektūrai būdingomis detalėmis.
Gražiškiuose yra kapinių koplyčia stovi kapinių rytinėje dalyje. Koplyčios architektūroje persipina liaudiškos vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo formos. Altorius puošnių modifikuotų neobarokinių formų, su orderio elementais ir ažūriniais drožiniais.
Nemiruose yra bažnyčia, kapinės, klebonijos svirnas ir špitolės tvartas. Klebonija ir špitolė – neišliko. Bažnyčia, kapinės ir ūkiniai parapijos trobesiai įkurti atokiau nuo kaimo, lygioje vietoje. Bažnyčia su grakščių proporcijų bokštu, modernių tarpukariui būdingų formų, su ryškiomis stilizuotomis neobaroko architektūros detalėmis; išskirtinis bruožas – labai aukštas atviras prieangis. Interjero erdvė lakoniška, be išskirtinių detalių. Svirnas – nedidelis, gana platus, tradicinės nesudėtingos architektūros. Tvartas įdomus retai sutinkamu konstrukciniu – erdviniu sprendimu.
Plutiškėse yra bažnyčia, varpinė, kapinės ir bendruomenės namai; buvusi klebonija neišliko. Bažnyčia pasižymi netradiciškai sukonstruota dvisiene apsidės erdve ir originaliais interjero įrangos komponentais. Varpinė tradicinės etninės architektūros; jos detalės derintos prie bažnyčios architektūros ir dekoro elementų.
Višakio Rūdoje yra bažnyčia, kapinės, šaltinėlis su šaltinėlio koplyčia; buvusi sinagoga neišliko. Yra klebonija, svirnas, špitolė, svirnelis, parapijos trobesiai. Šaltinėlio koplyčia – tradicinės etninės architektūros; ji panaši į Žečkalnių koplyčią. Bažnyčios eksterjere susipina neobarokinės formos ir stilizuotos klasicizmui būdingos detalės; esama ir etninei architektūrai būdingų bruožų. Interjeras taip pat nevientisas; galima įžvelgti stilizuotus viduramžių, neobaroko, neoklasicizmo bruožus ir būdingus etninei architektūrai dekoro elementus.
Žečkalnių kapinėse koplyčia jau stovėjo XIX a. viduryje. Ji – tradicinės etninės architektūros statinys.