Santrauka

Substantiva communia šnekamojoje kalboje ir tarmėse

Ona Laima Gudzinevičiūtė

Pagrindiniai žodžiai: daiktavardžių giminės kategorija, substantiva communia, pejoratyvinė reikšmė, kontekstas, vartosena.
Lietuvių kalboje yra tokių daiktavardžių, vadinamųjų substantiva communia, kurie, reikšdami asmenį, lyties reikšmės neturi. Šiais bendresnės reikšmės daiktavardžiais galima pavadinti tiek vyriškosios, tiek moteriškosios lyties asmenį. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės, o kiti – moteriškosios. Gramatikose jų esmė nusakoma teisingai, tačiau dėl pavadinimo vis diskutuojama. Minimųjų daiktavardžių giminę padeda nustatyti tik kontekstas. Vienuose tekstuose jie yra vyriškosios giminės daiktavardžiai, o kituose – moteriškosios giminės. Kuriam (t. y. kurios lyties) asmeniui šis vertinimas priklauso, matyti iš derinamųjų žodžių.
Substantiva communia pavadina ir drauge apibūdina žmogų arba gyvūną pagal jo būdo, išorės ar kt. savybes. Skiriamoji substantiva communia savybė – jų vartojimas pejoratyvine reikšme. Dėl savo ekspresyvumo substantiva communia daugiausia yra šnekamosios kalbos, tarmių žodžiai. Šiandieninėje kalboje šnekamosios bei tarminių žodžių vartosenos ribos susimaišiusios. Tai lemia ir analizuojamos substantiva communia klasės specifika, ir kiti veiksniai.
Vartojant substantiva communia svarbesnė yra apibūdinimo, o ne lyties raiška.