Santrauka

Kupiškis Juozo Baltušio gyvenime ir kūryboje

Genovaitė Dručkutė

Kupiškio kraštas yra Juozo Baltušio vaikystės ir ankstyvosios jaunystės žemė. Straipsnyje analizuojama Kupiškio, kaip prigimtinės erdvės, reikšmė rašytojo gyvenime ir kūryboje. Pirmiausia apžvelgiamas asmeninis rašytojo santykis, kurį atspindi Baltušio laiškai, atsiminimai, privatūs ir oficialūs apsilankymai gimtajame krašte. Pabrėžiamas niekada nenutrūkęs rašytojo ryšys su Kupiškiu ir nuolatinis dėmesys jo reikalams. Aptariami kupiškėnų, individualiai ir oficialiai bendravusių su rašytoju atsiminimai, liudijimai, požiūriai ir vertinimai.

Antroje straipsnio dalyje apžvelgiami Baltušio kūriniuose paminėti Kupiškio krašto vietovardžiai. Viena vertus, vietų paminėjimai veikia kaip pasakojimą struktūruojančios topografinės nuorodos. Kita vertus, jie leidžia rašytojui nubraižyti gana tikslų tarpukario Kupiškio valsčiaus žemėlapį, kuriame išryškinami du centrai: gimtasis Puponių kaimas ir Kupiškio miestas. Baltušio kūryboje minimi vietovardžiai atspindi XX a. Kupiškyje, kaip ir visoje Lietuvoje, įvykusius kultūrinius, socialinius, politinius pokyčius.

Trečioji straipsnio dalis skiriama Baltušio sukurtų personažų ir jų prototipų kupiškėnų aptarimui. Iškeliama rašytojo vaizduotės ir tikrovės, skaitytojų recepcijos problema. Konstatuojama nevienareikšmė prototipų ir juos pažinojusių žmonių reakcija.

Straipsnio pabaigoje daromos išvados, kad Baltušio kūryba apibrėžia fizinį, istorinį ir psichologinį vietos identitetą. Kupiškio, kaip regiono, savitumas atsiskleidžia baigtiniame laike, kartu įgydamas mito bruožų.