Santrauka

Kupiškio krašto bibliotekų istorijos fragmentai. Pirmosios bibliotekos Kupiškio krašte

Lina Matiukaitė

Pirmosios Kupiškio krašto bibliotekos buvo įkurtos dvaruose ir vienuolynuose. XVII–XIX a. vertingi knygų rinkiniai buvo saugomi Antašavos, Adomynės, Palėvenės, Noriūnų ir kituose dvaruose, Palėvenės ir Skapiškio dominikonų vienuolynuose. Spaudos draudimo laikais knygnešiai ne tik platino lietuviškas knygas, bet ir turėjo nedideles slaptas bibliotekėles. Po lietuviškos spaudos atgavimo XX a. pradžioje mūsų krašte buvo steigiamos įvairių draugijų, visuomeninių organizacijų (Pavasarininkų, Šaulių, Jaunųjų ūkininkų ratelių, Jaunalietuvių ir kt.), parapijų bibliotekos, savo bibliotekėles turėjo ir mokyklos. Visos draugijų, ratelių bibliotekos buvo visuomeninės, gyvavo tik entuziastų dėka. Jų veikla buvo nepastovi, dažnai – trumpalaikė. 1940 m. dauguma jų buvo likviduota, o knygos sunaikintos.

Lietuvos Respublikos švietimo ministras Juozas Tonkūnas, remdamasis naujai įsigaliojusiu Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymu, 1937 m. vasario 1 d. įsteigė Kupiškio valstybinę viešąją II eilės biblioteką su skaitykla, o jos vedėju paskyrė Česlovą Skaraitį. Biblioteka buvo įkurta Jono Apšegos salėje (Vilniaus g. 11), vėliau kilnojama iš vienų patalpų į kitas, o nuo 1951 m. veikia buvusioje žydų sinagogoje. Vykdant administracines reformas, keitėsi įstaigos pavadinimas, jai vadovavo 18 vedėjų ar direktorių.

Straipsnyje apžvelgiama Kupiškio rajono viešųjų bibliotekų tinklo raida – jų kūrimasis, reorganizavimas, uždarymas rajono miesteliuose ir kaimuose. 1939–1940 m. bibliotekos įsteigtos Subačiuje, Alizavoje, Skapiškyje ir Šimonyse, 1956 m. veikė 20, 1964 m. – 30 bibliotekų. Didelę įtaką bibliotekų tinklo plėtrai turėjo Kupiškio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas, kurį įgyvendinant buvo numatyta įsteigti bibliotekas visuose kolūkiuose – 1967–1975 m. kaimuose atsirado dar 15 naujų bibliotekų. 1977 m. vasario 1 d. įvykdyta rajono viešųjų bibliotekų centralizacija – išsiplėtė centrinės bibliotekos funkcijos, o kaimo bibliotekos tapo jos filialais, net 15 neperspektyvių bibliotekų uždaryta. Mažėjant gyventojams rajone (1992 m. – 26 295 gyventojai, o 2012 m. – jau tik 19 656), siaurėjo ir bibliotekų tinklas. 1996-ieji – didžiųjų permainų ir pokyčių bibliotekų veikloje metai. Įgyvendinant Kupiškio rajono savivaldybės Tarybos patvirtintą „Kupiškio rajone esančių kaimo kultūros ir švietimo įstaigų pertvarkymo ir jų funkcijų perskirstymo programą“, prie 8 filialų buvo prijungtos pagrindinių mokyklų bibliotekos, o 5 filialai uždaryti.

2013 m. rajone veikė Kupiškio savivaldybės viešoji biblioteka ir 16 jos padalinių: Subačiaus, Adomynės, Alizavos, Antašavos, Juodpėnų, Laičių, Lukonių, Naivių, Noriūnų, Palėvenėlės, Rudilių, Salamiesčio, Skapiškio, Šepetos, Šimonių ir Virbališkių. Viešųjų bibliotekų paslaugomis naudojasi 6,5 tūkst. vartotojų arba kas trečias rajono gyventojas, per metus sulaukiama apie 100 tūkst. lankytojų.

Didžiausi viešųjų bibliotekų veiklos pokyčiai, kuriuos lėmė naujos technologijos ir interneto prieiga, įvyko jau XXI a. pradžioje. Šiandienos biblioteka – tai bendruomenės informacijos ir kultūros centras, atviras naujoms technologijoms ir saugantis senas tradicijas, daugiausia dėmesio skiriantis Kupiškio krašto gyventojų informacinių ir kultūrinių poreikių tenkinimui, bibliotekų fonduose ir internete sukauptos informacijos bei krašto paveldo sklaidai, plečiantis teikiamas paslaugas ir ieškantis naujų darbo formų, bendradarbiaujantis su partneriais – bendruomene ir įvairiomis institucijomis bei pavieniais asmenimis.

Pirmoji internetinė skaitykla viešojoje bibliotekoje pradėjo veikti 2001 m. pradžioje, 2003 m. – Šepetos padalinyje. Nuo 2011 m. visuose padaliniuose lankytojai nemokamai gali naudotis vieša interneto prieiga. Dalyvaujant projekte „Bibliotekos pažangai“, atnaujinta kompiuterinė įranga, pagerintas interneto ryšys, vyksta lankytojų kompiuterinio raštingumo mokymai. 2003 m. prisijungta prie Lietuvos integralių bibliotekų informacinės sistemos, pradėtas kurti Kupiškio viešosios bibliotekos elektroninis katalogas (2012 m. šiame kataloge buvo jau 63 569 bibliografiniai įrašai), kuris 2007 m. sausio 2 d. įdiegus skaitytojų aptarnavimo posistemį, prieinamas ir vartotojams, užsisakyti knygų, pratęsti naudojimosi jomis laiką ir rezervuoti galima ne tik atėjus į biblioteką, bet ir iš namų kompiuterio.

Nuo 2001 m. bibliotekų darbuotojai parengė per 40 projektų, 26 iš jų gavo Atviros Lietuvos fondo, Pagalbos fondo Lietuvoje, Kultūros rėmimo fondo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, įvairių Kultūros ministerijos programų ir kitų institucijų finansavimą – per 280 tūkst. Lt. Įgyvendinus šiuos projektus, buvo sukurtos naujos paslaugos, atnaujintos bibliotekų patalpos ir įranga, organizuota daug renginių, išleista knygų ir kitų leidinių.