Santrauka

Vaiguvos valsčiaus gamtinio landšafto litogeninis pagrindas

Ieva Švarcaitė

Paskutiniojo kontinentinio apledėjimo ledynams galutinai atsitraukus į šiaurę Skandinavijos link, formavosi Vaiguvos valsčiaus teritorijos litogeninis pagrindas, tiesiogiai veikiamas klimatogeninių faktorių, nes biogeninių landšafto komponentų (augalijos, gyvūnijos ir dirvožemio dangos) dar nebuvo. Jie atsirado per vėlesnius procesus. Tai buvo laikotarpis, kai Vaiguvos valsčiaus teritorijoje egzistavo natūrali gamta be žmogaus. Tada nebuvo ir jokių ekologinių problemų, vyko natūralus savaiminis gamtos vystymosi procesas.

Tirpstant ledynui vandenys supylė įvairaus aukščio kalvas, išraižė Vaiguvos valsčiaus teritoriją slėniais ir kloniais, o gilesnėse dubumose susikaupę vandenys tebetelkšo ir iki šiol. Taip laiko tėkmėje formavosi visos teritorijos landšaftinė mozaika.

Tyrimais nustatyta, jog istorijos būvyje žmonių ūkinės veiklos sukelta erozija pakeitė Vaiguvos valsčiaus teritorijoje ne tik dirvožemio savybes, bet ir kai kurias reljefo formas: kalvos pažemėjo, sulėkštėjo, skersai šlaitų susidarė antropogeninės terasos, kalvų papėdėse susiformavo dirvožemio akumuliacijos šleifai, turintys daug medžio anglies gabalėlių, sumažėjo ir paaukštėjo tarpukalvinės daubos, pakito šlaitų forma, sumažėjo kalvų santykiniai aukščiai, susiformavo nauja uoliena – dirvožemio deliuvis.

Pritaikius mineralų kietumo skalę buvo sukurtas visiškai naujas medžio anglies gabalėlių amžiaus nustatymo metodas, kuris padėjo atskleisti Vaiguvos valsčiaus teritorijos antropogenizacijos pradžią ir jos tolesnę eigą, o taip pat nustatyti tos ar kitos landšaftinės vietovės tinkamumą ūkiniams tikslams. Todėl pirmą kartą buvo sudarytas Vaiguvos valsčiaus teritorijos landšaftinis žemėlapis M 1:120 000, kuris reikalingas nustatyti gamtosaugos priemones.