|
Santrauka Šeduvos apylinkių kapinės Rita Garškaitė Kapinės, kaip kraštovaizdžio elementas, gimtojo krašto istorija, sakrali erdvė, yra viena labiausiai gerbiamų ir puoselėjamų vietų. Nykstant kaimams, keičiantis istorinėms ir politinėms sąlygoms, nyksta senosios miestelių ir kaimų kapinės. Todėl ypač svarbu ne tik aprašyti išlikusius neveikiančių senųjų kapinių elementus, bet ir nagrinėti kapines kaip sinkretinį kultūros reiškinį. 2001 metais UNESCO įtraukė Lietuvos kryždirbystę į nematerialių pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tai skatina dar labiau domėtis ne tik kryžių statymo, jų kilmės ir puošybos klausimais, bet ir kapinėmis, kaip svarbia kultūros paveldo dalimi. 2011 metų ekspedicijos į Šeduvą ir jos apylinkes metu ištyrinėta aštuoniolika veikiančių ir neveikiančių Šeduvos valsčiaus teritorijoje esančių kapinių. Dėl kultūrinio daugiasluoksniškumo analizuoti kapines yra sudėtinga. Tyrimo metodai mokslinės literatūros, oficialių dokumentų, Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenų ir faktinės medžiagos, surinktos eks¬pedicijos į Šeduvos apylinkių kapines metu, analizė. Šiame straipsnyje atskleidžiami Šeduvos apylinkių kapinių bruožai, išskiriami vyraujantys kapinių paminklai, apibūdinama kapų puošyba bei tekstai antkapiniuose paminkluose. Esminiai žodžiai: kapinės, kapai, antkapiniai paminklai, antkapinių paminklų užrašai.
|