Santrauka

Archeologinis Sintautų apylinkių palikimas

Vygandas Juodagalvis

Peržvelgus muziejų kartotekas ir XX a. lietuvių archeologinę literatūrą, susidaro įspūdis, jog Sintautų mikroregionas, apimantis senojo valsčiaus ir dabartinės seniūnijos teritoriją, archeologinių paminklų ir atsitiktinių radinių gausumu nepasižymi. Pavieniai atsitiktiniai radiniai nesulaukė archeologų dėmesio – archeologiniai žvalgymai ir tyrinėjimai čia nebuvo vykdomi, išskyrus tik žvalgomuosius Klepų piliakalnio kasinėjimus 2001 m. ir Novos baseino žvalgymus 2004 m., kuriuos tenka pripažinti vienintele archeologų invazija, šiek tiek praskaidrinusia archeologinę mikroregiono situaciją.

Pirmasis archeologinis radinys – kaulinis durklas ar ietigalis buvo aptiktas Užpjauniuose 1926 m. Dabar Lietuvos muziejuose ir privačiose kolekcijose galima pamatyti kelias dešimtis įvairių laikotarpių archeologinių radinių, jų tarpe titnaginių mezolito-neolito dirbinių, gludintų akmeninių kirvių ir kaplių, kaulinių dirbinių, keramikos fragmentų ir monetų.

Iš Sintautų apylinkių į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą yra įtrauktas objektas, skirtinas nekilnojamų archeologijos vertybių kategorijai – Klepų piliakalnis.

2004 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos metu Novos upės baseine buvo aptiktos 8 akmens amžiaus titnaginių dirbinių radimvietės, XVII–XVIII a. gyvenvietė ir kapinės. Titnaginių dirbinių radimvietėse buvo kasami žvalgomieji šurfai, tačiau kultūrinio sluoksnio pėdsakų niekur neaptikta. Akmens amžiaus gyvenvietėse, nors ir suardytose, titnaginių radinių aptinkama kur kas daugiau. Tie pavieniai radiniai, kuriuos pavyko surasti Novos pakrantėse, yra trumpalaikių akmens amžiaus medžiotojų sustojimo vietų pėdsakai. Ankstyviausi iš jų yra Rūgių kaimo 1-oje radimvietėje aptikti titnaginiai radiniai, būdingi ankstyvajam-viduriniam mezolitui (VIII–VII tūkstantmečiai pr. Kr.). Vėlyvesni keramikos radiniai priklauso XVII–XVIII a. gyvenvietei (Voverių kaimo 1-a radimvietė). „Milžinų kapai“ – kaimo kapinaitės, kuriose buvo laidojama XVIII a. ir, tikriausiai, vėliau. XVIII a. pradžioje Sintautų apylinkėse siautė maras, tad visiškai tikėtina, jog aptiktieji palaidojimai siejasi su epidemija.

Archeologinės ekspedicijos metu aptikta įvairių laikotarpių radinių ir įvairių archeologijos paminklų pėdsakų iki šiol netyrinėtoje teritorijoje. Aptiktųjų archeologinių radinių ir objektų istorinis diapazonas labai platus, tačiau jame yra ir didelių spragų, kurias turėtų užpildyti tolimesni šio mikroregiono tyrimai.