Santrauka

Vaiguvos apylinkių proistorė

Mykolas Michelbertas

Apie seniausią Vãiguvos apylinkių praeitį byloja įvairūs archeologijos paminklai, pradėti tirti dar XIX a. pabaigoje. Tirti paminklai ir atsitiktiniai radiniai leidžia kalbėti apie apylinkių apgyvendinimą atskirais laikotarpiais.

Seniausi žmonių pėdsakai priklauso vėlyvojo paleolito laikotarpiui (XI–IX tūkst. prieš Kr.). Prie Kãlniškių piliakalnio 2007 m. buvo rastas titnaginis galinis gremžtukas (1 pav.), kurį galima skirti Svidrų ar Arensburgo kultūroms. Sunku atsakyti į klausimą, ar dabartinėse Vaiguvos apylinkėse buvo vėlyvojo paleolito stovyklų, tačiau negalima abejoti, kad to laikotarpio žmonės čia lankydavosi.

Daugiausia duomenų apie Vaiguvos apylinkių gyventojus turime iš senojo geležies amžiaus, arba romėniškojo laikotarpio (I–IV a. po Kr.). Aptikta to laikotarpio gyvenviečių ir laidojimo paminklų. Viena gyvenvietė buvo įsikūrusi Kalniškių piliakalnyje (2 pav.). Čia aptiktas kultūrinis sluoksnis su brūkšniuotąja keramika, rasta molio tinko gabalų, akmeninis ovalinis trintuvas.

Laidojimo paminklai pilkapiai žinomi Perkūniškėje ir Tolíšiuose. Perkūniškėje tirti 2 pilkapiai su nedegintų žmonių kapais. Pilkapiuose aptikta apskritų akmenų vainikų liekanų. Vainikai kloti iš įvairaus dydžio akmenų, jų skersmuo vidinėje pusėje – nuo 5,6 iki 8,4–9,6 m. I pilkapyje aptikti 5 kapai (3 ir 4 pav.), iš kurių 3 priklausė vyrams, 2 – vaikams. Mirusieji laidoti 0,45–1 m gylyje nuo sampilo viršaus. Vyrus stengtasi laidoti galvomis į šiaurę ir vakarus, vaikus – į šiaurę ir pietus. Mirusiesiems dėtos įkapės. Vyrų kapuose aptikti geležiniai įmoviniai kirviai (5:3, 6:1 pav.), peilis lenkta nugarėle (6:5 pav.), geležiniai įmoviniai ietigaliai (6:2,3 pav.) ir žalvariniai papuošalai – antkaklė buoželiniais galais (5:2 pav.), labai profiliuota segė (6:4 pav.), ratelinis smeigtukas (5:1 pav.). Vaikų kapuose rasti geležiniai peilis ir yla, žalvariniai papuošalai – antkaklė buoželiniais galais, segė trikampe kojele (7:1,2 pav.), kaklo apvara iš karolių ir kabučio. Atsitiktinis radinys – keturkampio pjūvio apyrankė suapvalintais galais (7:3 pav.). II pilkapis buvo suardytas.

Perkūniškės pilkapyno chronologija – II a.–III a. pradžia.

Iš suardytų Tolišių pilkapių į muziejus pateko įvairių daiktų, tarp jų yra geležiniai įmoviniai kirviai (8:1 pav.), žalvarinės antkaklės kūginiais (9:2 pav.), dėželiniais (9:3 pav.) ir šaukštiniais galais (10:4 pav.), žalvariniai ritinis smeigtukas (9:1 pav.) ir diržo sagtis su ažūriniu apkalu (10:3 pav.). Iš Vaiguvos–Tolišių žinoma juostinė išgaubta apyrankė (11 pav.), 3 romėniškos monetos, tarp kurių buvo Faustinos I (mirusi 141 m.) pomirtinio kalimo sestercijus. Tolišių radiniai rodo, kad čia buvo suardytas II–IV a. pilkapynas. Jame aptikta Vakarų Lietuvai būdingų, taip pat romėniškojo importo daiktų.

Mažiau duomenų apie Vaiguvos apylinkes turime iš viduriniojo geležies amžiaus (V–VIII–IX a.). Tuo laikotarpiu keitėsi laidojimo papročiai – mirusieji pradėti laidoti atskirse duobėse. Atrodo, tuo laikotarpiu buvo apgyvendintas Papilalio piliakalnis (12 pav.) ir jame atlikti pirmieji fortifikacijos darbai.

Šis piliakalnis labiausiai naudotas vėlyvajame geležies amžiuje, kada aikštelės pakraštyje buvo supiltas pylimas, papėdėje iškastas griovys, nulyginti šlaitai. Jame tikriausiai stovėjo medinė pilis. Piliakalnio gyventojai buvo laidojami netoliese buvusiame kapinyne, kurio tiksli vieta kol kas nenustatyta. Iš kapinyno paviršiuje aptiktų daiktų galima paminėti žalvarinius papuošalus – įvijinius žiedus, pasagines seges cilindriniais, daugiakampiais ir gyvuliniais galais, apyrankę smailėjančiais galais. Daiktų chronologija – IX–XI a.

Mirusieji toliau laidojami Tolišių kapinyne. Iš šio suardyto kapinyno muziejuose yra žalvarinės pasaginės segės gyvuliniais (8:2, 10:1 pav.) ir daugiakampiais galais (10:2 pav.), žalvarinių nešiojamų svarstyklių fragmentai (10:3 pav.). Pastarasis radinys rodo, kad Tolišių bendruomenėje būta ir pirklių. Kaip rodo kai kurie Tolišiuose rasti daiktai su ugnies pėdsakais, čia mirusieji buvo laidojami ir nedeginti, ir sudeginti. Mirusiųjų kremavimo paprotys pradėjo įsigalėti XI a.

Vėlyvojo geležies amžiaus kapinynas buvo ir Dimgailiuose, kur taip pat aptikta įvairių daiktų.

Archeologijos paminklai suteikė daug vertingos informacijos apie Vaiguvos apylinkių apgyvendinimą, gyventojų buityje naudotus daiktus, amatininkų sugebėjimus, prekybos ryšius, laidoseną.