|
Santrauka Vaiguvos valsčiaus žemės gelmių sandara Aleksandras Šliaupa Buvusio Vaiguvos valsčiaus teritorija įsprausta tarp Vidurio Žemaičių kalvyno, Šiaurės Rytų Žemaičių bei Rytų Žemaičių plynaukščių. Todėl ir reljefas, ir Žemės paviršiaus geologinė sandara čia gana permainingi. Permaininga čia ir visa Žemės gelmių sandara, kuri ištirta gręžiniais bei geofiziniais metodais. Žemės gelmių vystymosi istorijoje išskiriami du etapai. Tai kristalinių magminių ir metamorfinių uolienų susidarymo labai ilgas geologinis laikotarpis, siekiantis kelis milijardus metų, ir nuosėdinės dangos klostymosi etapas. Pastarasis truko vos apie 700 milijonų metų. Per tą laiką susiformavo 18001900 m nuosėdinių uolienų storymė. Kristalinės uolienos sudaro per 40 km storio Žemės plutą. Magminės ir metamorfinės uolienos dėl savo įvairumo ir struktūrinių sąlygų sugrupuotos į atskirus blokus, zonas. Taip Vaiguvos apylinkės atsidūrė Vakarų Lietuvos granulių domeino (bloko) rytiniame pakraštyje, kuriame išskirtos TauragėsOgrės, Telšių, MažeikiųVilniaus ir Jurbarko zonos. Nuosėdinę dangą sudaro kambro, ordoviko, silūro, devono, viršutinio permo, apatinio triaso, vidurinės-viršutinės juros, apatinės kreidos ir kvartero sluoksniai, iš kurių straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama pastariesiems. Kvartero nuogulos suformavo dabartinį reljefą. Pagal prekvarterų uolienų paviršių ar kvartero nuogulų padą išryškinta neotektoninė struktūra, kuri artimai siejasi su prekvartero sluoksnių struktūra ir kristalinio pamato blokine sandara.
|